- išvaistymas
- išváistymas sm. (1) → išvaistyti: Norėkig vėl tų ižg gerumo tavo vėl malonę, kurią Dieviep rodai, pasauliui parodyt: kaltiemus atleidimą, ligonimus išváistymą … prašydami DP617. Drin ižvaistymo jų … arba ko kito gero DK87. | prk.: Išváistymas tavo nemokslo DP177-178. Parodė … vaistus tobulus ir pakankančius ant išvá[i]stymo visų nuodėmių mūsų DP183. \ vaistymas; išvaistymas; nuvaistymas
Dictionary of the Lithuanian Language.